- kaltūnas
- kaltū̃nas dkt. Plaukai̇̃ susivėlę kaltū̃nais, į kaltū̃ną.
.
.
kaltūnas — kaltū̃nas (rus. кoлтyн, l. kołtun) sm. (2) OG22; M.Valanč, M 1. med. tokia liga (Plica polonica): Kaltūno liga srš. Nuo kaltūno nagų neišgydo Dglš. Nenusikerpi plaukų, tai dar kaltūną gausi kap arklys Mrj. Kai įsimetė kaltūnas atapentin, tai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutraukti — Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser 1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutrauka, surėdo Ms. Miežius sutraukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą… … Dictionary of the Lithuanian Language
gurgolis — sm. žr. gurgolas: Zacirka šiandien į gurgolius supuolė Ssk. Kaltūnas plaukus suvelia gurgoliais Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] … Dictionary of the Lithuanian Language
kaldūnas — 2 ×kaldū̃nas (l. kołtun) sm. ppr. pl. (2) K, NdŽ žr. kaltūnas … Dictionary of the Lithuanian Language
kaltūnuotas — kaltūnuotas, a (hibr.) adj. (1) DŽ; M 1. su kaltūnu, nesveikas: Akys kaltūnuotos, nuo seniai nesveikos Zp. Kaltūnuotos rankos Kp. Mano pati karoliuota, aš nabagas kaltūnuotas TŽI250. Ir kaltūnas pražuvo, nors da, žmonės atsimenat, toj šalyje buvę … Dictionary of the Lithuanian Language
kudulis — kudùlis sm. (2), kùdulis (1) susivėlęs, susitaršęs kuokštas, gumulas (vilnų, plaukų): Iš vilnų tik kuduliai pasidarė Ilg. Kaltūnas yra tai kùdulis susivėlęs Gršl. Pro skarelės kraštus veržiasi juodų plaukų kudulėliai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
mėčioti — mėčioti, ioja, iojo iter. mesti. 1. K mėtyti, svaidyti: Nemėčiok uogų an žemės – traiškos Žlb. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus S.Dauk. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju (d.) … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvarinėti — 1 nuvarinėti tr. K, NdŽ, KŽ; N iter. dem. 1 nuvaryti: 1. refl. Visi nusvarinėjo [gyvulius į ganyklą] Lp. 2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius Žem. Eik, nuvarinėk žąsis nuo avižų! Grž. 3. žr. 1 nuvaryti 2: Darže jų (vabalų) daug… … Dictionary of the Lithuanian Language
peržlibinėti — intr. menk. žlibinėjant pragyventi, prabūti: Kartais opas užgydžius į akis supuola [kaltūnas] ir lig savo myriaus paržlibinėja [žmogus] Sln. žlibinėti; pažlibinėti; peržlibinėti; sužlibinėti … Dictionary of the Lithuanian Language